dušnelis

×dušnèlis, -ė smob. (2), dūšnẽlis (2) Rdm 1. širdelė, dūšelė: Kad aš būtau, dušnèlė, žinojus, tai būtau tep nedarius Lp. Dušnèle, jau tokio vyro daugiau negausi Kb. 2. nenaudėlis: Ot jau dušnèlis, nespės Pns. Dušnèlis ir anas lenda pas mergas Vrn. Aš tau, dušnèli, kad duosiu per pasturgalį Mrc.